Kas yra vandens kietumas. Vanduo yra vienas svarbiausių gamtos išteklių, reikalingas tiek gyvybei, tiek pramonei, tiek kasdieniam žmonių gyvenimui. Tačiau vandens kokybę lemia ne tik jo švara ar tarša, bet ir natūralios cheminės savybės. Viena iš svarbiausių tokių savybių – vandens kietumas. Ši savybė turi didelę reikšmę ne tik žmogaus sveikatai, bet ir buitiniams prietaisams, pramonei bei aplinkai.
Kas yra vandens kietumas
Vandens kietumas – tai cheminė savybė, rodanti, kiek vandenyje ištirpusių kalcio (Ca²⁺) ir magnio (Mg²⁺) jonų. Kuo daugiau šių jonų, tuo vanduo yra kietesnis.
Pagal sudėtį skiriamas bendras, laikinasis ir pastovusis kietumas. Bendras kietumas – tai kalcio ir magnio druskų koncentracija. Laikinasis kietumas – tai kalcio ir magnio vandenilio karbonatų kiekis. Kaitinant tokį vandenį, šios druskos iškrenta į nuosėdas. Pastovusis kietumas – tai kalcio ir magnio chloridų, sulfatų bei kitų nekarbonatinių druskų kiekis. Kaitinant šios medžiagos neiškrenta.
Naudinga pasidomėti:
- Vandens filtrų rūšys;
- Geriamo vandens per dieną nauda;
- Rekuperacinės sistemos nauda ir priežiūra;
- Dažna gręžinio vandens sudėtis;
Kokios medžiagos kietina vandenį
Pagrindinės vandenį kietinančios medžiagos yra kalcio ir magnio druskos. Šios medžiagos į vandenį patenka natūraliu būdu, kai vanduo teka per uolienas, turtingas kalcio ar magnio junginiais – kalkakmenį, dolomitą, gipsą. Ypač daug kalcio ir magnio yra gruntiniuose ir šaltinių vandenyse, o mažiausiai – lietaus vandenyje.
Kaip matuojamas vandens kietumas
Vandens kietumas gali būti išreiškiamas milimoliais viename litre (mmol/l), vokietijos laipsniais (°dH), prancūzijos laipsniais (°fH) ir anglijos laipsniais (°eH). Tarptautiniu mastu dažniausiai naudojamas mmol/l matavimas. Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 nurodoma, kad minkštas vanduo yra iki 1,5 mmol/l, vidutinio kietumo – 1,5–2,5 mmol/l, kietas – 2,5–3,5 mmol/l, labai kietas – virš 3,5 mmol/l.
Kaip nustatyti vandens kietumą
Vandens kietumas gali būti nustatomas keliais metodais:
Titravimo metodas – Kas yra vandens kietumas
Tikslus laboratorinis metodas, kai vandenyje esantys Ca²⁺ ir Mg²⁺ jonai titruojami specialiais reagentais.
Kompleksometrinis metodas
Tai titravimo metodas naudojant indikatorių, kuris rodo reakcijos pabaigą.
Testinės juostelės
Paprastas buityje naudojamas metodas, kai juostelė keičia spalvą pagal kietumo lygį.
Spektrofotometrinis metodas
Tikslus laboratorinis metodas, nustatantis jonų koncentraciją pagal šviesos sugėrimą.
Skaitmeniniai matuokliai – Kas yra vandens kietumas
Modernūs prietaisai, dažnai naudojami pramonėje ir laboratorijose.
Kieto vandens pasekmės
Kietas vanduo turi tam tikrų neigiamų savybių tiek buityje, tiek pramonėje: sudaro kalkių nuosėdas virduliuose, katiluose, vandens šildytuvuose, trumpina buitinės technikos tarnavimo laiką, reikalauja didesnių ploviklių ir muilo sąnaudų, gali užkimšti vamzdynus, gali pakenkti kai kuriems pramoniniams procesams. Tačiau kietas vanduo gali būti naudingas žmogaus organizmui dėl papildomų kalcio ir magnio jonų, kurie būtini kaulams, raumenų darbui ir nervų sistemai.
Kaip sumažinti vandens kietumą
Vandens minkštinimui naudojami šie būdai: kaitinimas, vandens minkštinimo filtrai su jonų mainų dervomis, osmoso filtrai, cheminiai minkštikliai bei magnetiniai arba elektromagnetiniai įrenginiai.
Išvados – Kas yra vandens kietumas
Vandens kietumas yra svarbi jo cheminė savybė, lemiama kalcio ir magnio druskų kiekio. Nors kietas vanduo nėra kenksmingas sveikatai, jis kelia problemų buityje ir pramonėje. Vandens kietumą galima tiksliai išmatuoti laboratoriniais metodais arba paprastai įvertinti buitiniais testais. Prireikus vanduo gali būti minkštinamas įvairiais metodais. Žinios apie vandens kietumą padeda tinkamai prižiūrėti buitinius prietaisus, pasirinkti tinkamus filtrus ar net įvertinti vandens naudą žmogaus organizmui.