Didelio geležies kiekio vandenyje poveikis sveikatai. Geležis yra esminis mikroelementas, dalyvaujantis įvairiuose žmogaus organizmo biocheminiuose procesuose. Ji labiausiai pasisavinama dvylikapirštėje ir viršutinėje tuščiosios žarnos dalyje. Pagrindinis jos šaltinis yra maiste esantys junginiai, tačiau kai kuriais atvejais žmogus geležies gali įkvėpti su ore esančiomis dulkėmis, ypač dirbant tam tikrose pramonės šakose. Tokiu būdu į organizmą patekusios geležies junginiai gali tapti profesinių ligų rizikos veiksniu.
Vidutiniškai suaugęs žmogus pasisavina apie 6,5 % maiste esančios geležies, nors šis skaičius gali svyruoti nuo 3 iki 10 %. Moterų organizmas, ypač reprodukcinio amžiaus, geležį pasisavina kelis kartus efektyviau dėl reguliaraus fiziologinio jos netekimo. Į kraują patekusi geležis jungiasi su baltymu transferinu ir transportuojama į organizmo atsargų vietas – kaulų čiulpus, blužnį ir kepenis.
Kasdien organizmas praranda apie 1 mg geležies, daugiausia dėl natūralaus epitelio atsinaujinimo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nenurodo konkrečios rekomenduojamos paros normos, tačiau leidžiama paros norma yra 0,8 mg geležies vienam kūno svorio kilogramui.
Didelio geležies kiekio vandenyje poveikis sveikatai
Geležies fiziologinė nauda
Geležis yra būtina hemoglobino ir mioglobino sintezei – atitinkamai apie 55–70 % ir 10–25 % viso geležies kiekio organizme yra įtraukta į šiuos baltymus. Hemoglobinas leidžia raudoniesiems kraujo kūneliams pernešti deguonį iš plaučių į audinius. Mioglobinas atlieka panašią funkciją raumenų ląstelėse.
Geležis taip pat būtina daugelio kvėpavimo fermentų veiklai, dalyvauja imuninės sistemos atsakuose, energijos apykaitoje, padeda palaikyti normalią kūno temperatūrą, palaiko kognityvines funkcijas bei yra svarbi sveikai odai, plaukams ir nagams.
Naudinga pasidomėti:
- Kas atlieka vandens tyrimus;
- Daug geležies gręžinio vandenyje;
- Renkamės vandens filtrus – kaip taip padaryti;
- Kieto vandens šalinimas;
- Kas yra kietas vanduo;
- Dažna gręžinio vandens sudėtis;
- Nauda iš geriamo vandens;
- Vandens filtrų rūšys;
- Osmoso filtrų veikimo principas – kaip;
Geležies trūkumo pasekmės
Neužtikrinus pakankamo geležies kiekio racione arba jei ji įsisavinama neefektyviai, išsivysto geležies stokos anemija. Maždaug penktadalis organizmo geležies saugoma feritino pavidalu kepenyse ir blužnyje. Sutrikus kepenų veiklai ar išsenkant atsargoms, pasireiškia būdingi simptomai: odos ir gleivinių blyškumas, energijos trūkumas, dusulys, silpnumas, galvos svaigimas, sumažėjęs fizinis ir psichinis darbingumas.
Geležies pertekliaus pavojus
Pernelyg didelis geležies kiekis organizme yra toksiškas ir sukelia oksidacinį stresą, kuris ardo ląstelių struktūras. Skirtingai nei trūkumą, pertekliaus suvaldymas yra sudėtingesnis, nes geležis organizme aktyviai neskyla ir nepašalinama. Dėl šios priežasties ji gali kauptis vidaus organuose, ypač kepenyse, širdyje, kasoje, odos ir sąnarių audiniuose.
Vyrams dėl mažesnių fiziologinių geležies netekimų perteklius susiformuoja dažniau nei moterims. Simptomai dažnai yra nespecifiniai: nuovargis, virškinimo problemos, širdies ritmo sutrikimai, dermatologinės reakcijos. Ilgainiui padidėja onkologinių, neurodegeneracinių bei autoimuninių ligų rizika.
Hemochromatozė – genetinė geležies kaupimo liga
Hemochromatozė yra paveldima liga, kai organizmas absorbuoja pernelyg daug geležies net jei jos kiekis maiste yra normos ribose. Liga išsivysto palaipsniui, dažniausiai simptomai pasireiškia vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms. Tai gali būti sąnarių skausmai, nuolatinis nuovargis, libido sumažėjimas, diabetas, širdies veiklos nepakankamumas.
Pacientams, kuriems diagnozuota ši būklė, rekomenduojama vengti papildų ir maisto produktų, kuriuose yra lengvai pasisavinamos geležies formos.
Geležis geriamajame vandenyje – rizikos šaltinis – Didelio geležies kiekio vandenyje poveikis sveikatai
Geležies kiekis geriamajame vandenyje paprastai yra mažas, tačiau kai kuriose teritorijose, ypač naudojant šulinių ar gręžinių vandenį, šis kiekis gali viršyti normas. Vanduo tampa rudos ar gelsvos spalvos, gali būti nemalonaus skonio ir kvapo. Tokį vandenį nuolat vartojant, gali išsivystyti lėtinė intoksikacija geležimi.
Reguliarus didelės geležies koncentracijos vandens vartojimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, alergines reakcijas, kepenų ir skydliaukės disfunkciją, odos būklės pablogėjimą, o ilgainiui netgi padidinti onkologinių ligų riziką. Tokiu vandeniu prausiantis gali atsirasti odos sausumas, niežulys, porų užsikimšimas, spuogai ir kiti dermatitai.
Vandens nugeležinimo būtinybė – Didelio geležies kiekio vandenyje poveikis
Kai geležies koncentracija viršija higienos normų ribas (0,2 mg/l pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2023), būtina imtis priemonių vandens kokybei gerinti. Nugeležinimo procesas padeda pašalinti ne tik perteklinę geležį, bet ir gerina vandens skonį, kvapą bei spalvą.
Tačiau svarbu žinoti, kad nugeležinimo filtrai ne visada yra reikalingi – jei vandens tyrimai rodo, kad geležies kiekis yra normos ribose, investicijos gali būti nebūtinos. Nugeležinimo sprendimus verta taikyti tik esant objektyviam poreikiui.
Vandens kokybę tiriantys subjektai Lietuvoje – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), akredituotos savivaldybių laboratorijos, taip pat privačios sertifikuotos laboratorijos. Tyrimus rekomenduojama atlikti:
- įsirengus naują šulinį ar gręžinį,
- pastebėjus vandens skonio, kvapo ar spalvos pakitimus,
- atsiradus sveikatos sutrikimams, kuriuos galima sieti su vandeniu,
- kas kelerius metus kaip profilaktinę priemonę, ypač kaimo vietovėse.
Gyvenimo trukmė ir vandens kokybė – Didelio geležies kiekio vandenyje poveikis sveikatai
Taigi, net ir didžiausi skeptikai turėtų susimastyti, kad visgi per didelis geležies kiekis vandenyje daro įtaką sveikatai. Mokslininkai ir sveikos gyvensenos šalininkai pabrėžia, kad ilgalaikis kieto ir geležimi prisotinto vandens vartojimas gali turėti neigiamą poveikį kraujagyslių sistemai, skatinti arterijų sukietėjimą bei ankstyvą senėjimą. Neorganinių medžiagų, tarp jų ir geležies, perteklius organizme laikomas vienu iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Todėl svarbu ne tik stebėti geriamojo vandens sudėtį, bet ir naudoti tinkamas korekcijos priemones tik tuomet, kai tai būtina. Sąmoningas požiūris į vandens kokybę – viena iš sveiko gyvenimo būdo ir ilgaamžiškumo prielaidų.